BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Dinos Istorija

2013-02-28

Hello

Posted by agnustory in Hello :)

Oho, senai čia bebuvau, paskaičius savo seną istoriją juokas ima :D tai va, rašau naują istoriją, su One Direction nariu :)

Rodyk draugams

2010-08-25

17 Dalis. Pabaiga.

Posted by agnustory in Pabaiga.

Stovėjau po stogeliu. Žalias, permatomas ir mažas stogelis apsaugojo mane bent jau nuo lietaus.
Paskutinį kartą apžvelgiau sodybą.
Tą tobulai nupjautą žolę, žalius krūmus ir daug daug medžių.
Pažvelgiau į sodybą. Nors ir vakar buvau laimingiausia moteris pasaulyje jau greitai vėl busiu paprasta panelė.
Tik pažiūrėjus į duris suskausta širdį. Savam miestelį nebegaliu niekuo pasitikėti. Kol kas į ką dabar galiu atsiremti tai Darius. Jo prašysiu kad padėtu ištraukti šeima iš ten.
O kai visi būsim kartu išsikraustysim iš čia pradėti naujo gyvenimo.
Staiga kažkas supypsėjo ir išblaškė mane.
Atitraukusi akis nuo sodybos durų pažvelgiau į tą vietą iš kur atėjo garsas.
Darius išlipo iš mašinos ir ėmė eiti link manęs.
Jis buvo apsirengęs juodos spalvos kelnes ir odinę striukę. Jo batai buvo išterlioti purvu, o juodi plaukai styrojo į visas puses. Mėlynos jo akys susirūpinusios žvegė į mane. Juodi ratilai po akimis bylojo kad jis jau 1 dieną nėra sumerkęs akių.
-Labas, Dariau. - pasakiau.
-Labas, Dina. Kas buvo? - jis atėjo prie manęs ir paemė mano daiktus.
Nubėgęs per lietų jis sumetė mano daiktus į savo ”BMW” automobilį ir grįžo pas mane.
-Eime - tarė.
Jis apglebė mane per liemenį. Aš jam nesipriešinau. Jis švelniai mane patraukė. Paspartinau žingsnį. Lietus pliaupė vis stipriau ir stipriau, negana to ėmė žaibuoti.
Sėdau į Dariaus mašiną. Drebančiom rankom užsisegiau saugos diržą.
-Kur važiuojam? - paklausė Darius įjunginėdamas šiluma.
Tylėjau.
-Tave nuvešt namo?
-Ne. - išlemenau. - važiuojam pas tave. Nenoriu būt viena namie.
-Viena? - Darius susiraukė
-Taip. Karolis juos pagrobė.
-Paaiškink.
-Va. - parodžiau Dariui visas žinutes.
Kai jis perskaitė paskutinę žinutę iš jo akių ištryško ašaros. Jis staigiai jas nusivalė ir nieko netaręs užvedė automobilį.
Važiavome per tylias gatves. Žmonės buvo namuose užsidarę užsirakinę nors ir buvo diena. Daug ką reiškia tas lietus. Jis pridaro daug žalos.
Po nejaukios pauzės prabilo Darius:
-Kodėl nenori būti viena? - paklausė jis.
-Bijau - prisipažinau. - bijau kad širdžių ėdikas ateis ir manęs. O tada jokių šansų pasprukt. O pas tave tikrai jausiuos saugiau.
-Jis gali tavęs ieškoti ir pas mane. - išspaudė.
-Gali ir neieškot. - sumurmėjau
-Tai kur daugiau ieškot? - paklausė - neturi kur daugiau eit čia tik pas mane.
-Na taip. Tu teisus - pripažinau.
Darius sustojo šalia aukštų vartų ir nuėjo jų atidaryti. Atidaręs sėdo atgal į mašiną ir įvažiavo į mažą kiemelį ir sustojo, ištraukęs raktelį iš spynelės išlipo iš automobilio ir nuėjo paimti mano daiktų.
Išlipusi iš automobilio nuėjau prie durų ir atsistojau po žalios nepermatomos spalvos stogeliu. Dariaus kiemelis buvo aptvertas aukšta ruda tvora. Žolė buvo trumputė nė kiek neišmindžiota. Takelis prie mano kojų vedė už namo kad nereikėtu eiti per žolytę. Darius priėjęs padėjo mano daiktus ir išsitraukęs raktų ryšulį surado reikiama raktą ir atrakino tamsias, tvoros spalvos, duris.
Įžengiame į paprastą koridorių visą išklotą šviesiu kilimu. Kairėje pusėje stovėjo laiptai į antrą aukštą.
Darius padėjo mano daiktus šalia laiptų ir uždegė šviesą.
-O pas tave nieko nėra? - paklausiau šiek tiek apstulbus.
-Mama ir tėtis pas sesę. Ji susirgo kažkokia sunkia liga ir buvo pervešta į didmiesčio ligoninę.
Nieko neatsakiau. Tik nuėjau prie sienos ir nugara atsirėmiau į ją. Darius priėjo prie manęs ir apkabino.
Ėmiau tyliai verkti.
-Viskas bus gerai - tarė Darius. - jau ryt tavo šeima bus su tavim. Aš prižadu. O dabar eik pamiegoti.
-Ačiū tau, Dariau. - dar labiau jį suspaudžiau.
Paleidusi Darių pasiemiau daiktus ir lėtai užlipau baltais laiptais.
-Kur man miegoti? - paklausiau Dariaus.
-Kur nori. - atsakė jis.
Nusprendžiau miegoti svečių kambarį. Ant baltų durų buvo lentelė ”Svečių k.” atidariau duris ir įžengiau į mažą kambarį su dvivietę lovą. Čia buvo viskas ko svečiui gali prireikti.
Pirmu reikalu nuskubėjau prie lango ir užtraukiau žaliuzes. Tada susiradau šviesos jungiklį ir paspaudžiau jį. Vieno dalyko, kurio čia nebuvo tai vonios kambarys. O ko labiausiai dabar norėjau tai palysti po dušu. Atsidariau lagamina su vardu ”Dinos” ir susiradau naktinius.
Nusimečiau visus rūbus ir lagamine susiradau savo chalatą. Tada pasiemusi naktinius ir dantų šepetuką su pastą išlėkiau iš kambario tiesiai į vonios kambarį.
Nusimečiau chalatą ir įlipau į vonią. Paleidau vandenį ir palindau po juo. Karštos vandens čiurkšlės tik atpalaidavo. Pajaučiau kad mano akys merkiasi. Greitai iššokau iš vonios ir apsirengiau naktinius.
Greit grįžau į kambarį. Susiradau rankšluostį ir ėmiau šluostyti plaukus.Tada susiradau kitą sausą rankšluostį ir užsidėjau jį ant pagalvės.
Išjūngiau šviesą ir griuvau į lovą.
Užmerkusi akis užmigau.
*
Prabudau. Visu pirma ką pastebėjau tai, kad žaliuzės buvo atitrauktos.
Kažkas buvo pas mane kambarį. Persisukau ant kito šono ir pažiūrėjau kiek valandų.
Laikrodis rodė pusę 10-os.
Išlipau iš lovos. Užsimetusi chalatą atidariau duris ir nusliukinau į apačią.
Girdėjau kad trankosi.
Krūptelėjau.
Pravėriau duris iš kurių ėjo garsas.
O DIEVE!!!!!!
Dija su Darium kažką žaidė. DIJA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Ėmiau klykti.
-DINA - sucypė Dija ir atbėgo pas mane.
Aš apsipyliau laimės ašaromis ir stipriai ją suspaudžiau. Tada kažkas bakstelėjo man į nugarą. Atsisukau ir pamačiau savo mąžąją sesytę pas mamą glėbyje. Paėmiau ją ir taip pat apkabinau. Tada ją padaviau Dijai ir sustojau kaip įbesta. Netikėjau savo akimis. Prieš mane stovėjo mano mama ir tėtis.
Puoliau pas juos ir suspaudžiau abu.
Tada Dariaus rankos apsivijo mane. Atsisukau į jį ir taip pat jį apkabinau.
-Kaip? - paklausiau taip kad tik jis girdėtu.
Jis tyliai nusijuokė.
-Nesakysiu. - pasakė.
Pagaliau vėl buvau laiminga.
*Karolis buvo pasodintas į kalėjimą*
*Po 1 metų Dinos ir Dariaus šeima išsikraustė į didesnį miestelį.
*Tais pačiais metai Dina ištekėjo už Dariaus ir susilaukė dvynukų.*
*Po 2 metų Dina su Dariumi ir dvynukais išsikraustė į didmiestį.*
*Miglė susidėjo su Elena ir subūrė gaują.*
PABAIGA.

P.S.

Kam skaitot jei nepatinka? (:

Rodyk draugams

2010-08-23

16 Dalis. Sielvartas.

Posted by agnustory in 16 Dalis

”Žinau kaip skauda kai gyvenimas išplėšia širdį iš tavo vidaus…
Žinau kaip sunku kai kančia drasko jausmus savo ilgais,raudonais nagais.
Žinau kaip sunku,kai skausmas degina tavo vidų..Kai vėjas plėšo tavo prisiminimus.Kai nerimas neduoda ramybės mintims.
Žinau…”

Dėl tariamo nėštumo nusprendžiau palaukt. Gal ir netariamo. Nežinau.
Salė buvo tuščia.
Perėjau per visus kambarius. Visur viskas buvo sutvarkyta, nė ženklo kad kažkas čia gyveno.
Grįžau į kambarį ir radau praleista skambutį nuo Karolio. Ir žinutę nuo jo.
Gauta žinutė
Nuo : Karolukas ;p**
”Paskambink, zuikuti  ;*”
Atrašiau jam.
”Ne .”
Jis iš kart man paskambino.
-Nu? - tariau.
-Dina, nepyk, mažyte, myliu zuikuti tave labai. - rodos, jis kalbėjo nuoširdžiai. - myliu tave, Dina. Labai. Nepyk, zuiki. Maldauju, atleisk.
-Negi tu nesupranti? - akyse ėmė kauptis ašaros. - viskas baigta, Karoli. Įskaudinai mane. Atstok nuo manęs.
-Aš tave myliu. Labai. Būk gera atleisk.
Pabaigai pasakiau kelis žodžius :
-Paskambink kai bus paruošti skirybų dokumentai.
Paspaudžiau raudoną mygtuką.
Telefone susiradau Karolio numerį ir paspaudžiau : ”Trinti” .
Tada parašiau Miglei.
”As viena cia?”
Palaukiau kol Miglė atrašys.
”Taip”
”Kur visi?”
”Isvaziavo”
”Kur mano seima?”
”Pas Karoli”
”Ka jie ten daro?”
”Buna”
”Aiskiau”
”Pagrobti”
”KA?”
”Karolis surinko saika ir pagrobe juos . Negi neaisku, durne?”
”Kas tau yra, Migle?”
”Myliuosi su Karoluku dabar. Trugdai man.”
Vienu žodžiu Karolis man keršija.
Susiradau Dariaus numerį ir paskambinau jam.
-Alio? - atsiliepė mieguistas balsas.
-Dariau? - Č-čia D-dinaa.. - išlemenau.
-Dina, kas yra? - paklausė Darius.
-Miglė-ė prieš mane.
-Kaip suprast? Paaiškink.
-Reikiia susitikt.
-Ok, kur?
-Atvažiuok į sodybą, ten kur šventėm. Mane viena paliko.
-Ok. Būsiu už kokių 10-15 minučių.
-Gerai. Iki.
-Iki.
Nusliūkinau į vonios kambarį. Nusimetusi drabužius lėtai įlipau į vonią. Pasileidau dušą ir stovėjau.
Nieko nedariau, neploviau kūno, nieko. Tiesiog stovėjau.
Atsisėdau ir ėmiau verkti. Karštos ašaros susitapatino su vandeniu ir riedėjo kaip iš kibiro.
Sielvartas apemė mane. Karolis pagrobė mano šeimą. Miglė mane išdavė ir dabar mylisi su mano vyru.
Elena, jei jau sužinojo, sėdi pas Karolį ir kvatodamasi laukia savo eilės.
Dija galbūt dabar atsirėmus mamai į petį verkia, o tėtis laiko mano mąžąją sesytę.
Užsukau vandenį ir išlipau iš vonios.
Pažvelgiau į veidrodį.
Nuo plaukų lašėjo vanduo.
Žvelgiau į moterį, kuri stovėjo su raudona nosimi ir užtinusiom akim.
Grįžo visi prisiminimai. Pirma diena, kai Karolis priėjo prie manęs ir mes kalbėjom apie mokytojus. Kai mes susipažinom. Kai jis pirmą kartą mane pabučiavo. Kaip jis juokavo, savo nuoširdžia šypsena. Gal jis ir vaidino, nežinau. Nebežinau ko tikėtis. Kaip džiaugėsi kai mane paleido iš ligoninės, kaip jis lėkė ir pasakojo anekdotus kai važiavom į atrakcionus. Kaip jis pasipiršo man per mano gimtadienį. Kaip mane glamonėjo.. Fu. Gailiuosi, kad buvau kvailė. Buvau lyg blondinė. Nieko nesupratau ir tikėjau juo. O jis pasinaudojo manimi..
Nusišluoščiau kūną. Nuėjau į kambarį ir apsirengiau. Tada grįžau į vonios kambarį. Pasiemiau plaukų džiovintuvą ir ėmiau džiovinti nepaklusnius plaukus.
Pasiemiau plaukų gumutę ir susipynusi kasą susirišau plaukus.
Grįžau į kambarį. Ištraukiau iš po lovos suknelę. Sielvartas vėl mane aplankė. Nubėgau į salę ir pasiemiau žirkles. Grįžusi į kambarį ėmiau karpyti suknelę. Ašaros vėl pasipylė iš mano akių.
Nebetekusi kontrolės ėmiau grūsti žirkles į suknelę ir stipriai braukti per ją.
Galutinai suplėšiusi suknelę sugrudau ją į šiukšledėžę.
Kai aprimau, pasiemiau daiktus kuriuos kažkas man padėjo ir išėjau į lauką laukti Dariaus.

Rodyk draugams

2010-08-23

15 Dalis. Aš pasikeisiu.

Posted by agnustory in 15 Dalis

”…nėra tokios kliūties, kurios negalėtum peršokti, iššūkio, kurio negalėtum įveikti, baimės, kurios nepajėgtum nugalėti, kad ir kaip neįmanoma tai kartais atrodo.”
Kažkas ėmė tukstenti į duris ir sugadino mano sapną.
-Dina? Jau vėlu. Gal įleisi mane? Aš vienas likau, visi išėjo miegoti. Mažute, įleisk mane. Maldauju. - tarė Karolis - Mažute. Maldauju. Aš tave labai myliu. Maldauju. Maldauju.. - vis kartojo ir tukseno į duris vis nesustodamas ir tas garsas vis stiprėjo.
Išlipau iš lovos.
-Palauk.  - pasakiau.
-Gerai, mažute. Myliu. - jis nesustodamas daužė duris.
-Daužyk su tais savo šūdinais kumščiais kur nors kitur.
Jis nesustojo.
Tada sugalvojau.
Jam bus bausmė, už tai kad daužo duris nors liepiau baigti.
Tik nežinau, ar tai, ko ieškau bus spintoje bet ėmiau narsiai ieškoti.
Suradau ko ieškojau.
Numečiau miegmaišį ant žemės ir žengiau link durų.
Padvėjojusi atrakinau jas ir iškart nuėjusi į vonios kambarį užsirakinau.
-Kas per? - burbėjo Karolis.
Nusimečiau rūbus ir apsivilkau savo milimiausius naktinukus.
Paleidau šaltą vandenį ir į delną prisipyliau jo. Tada tą vandenį užpyliau sau ant veido.
Išėjau iš kambario.
Karolis gulėjo ant lovos ir žvelgė į lubas.
-Šeip tai čia tau. - išblaškiau jį.
-Eik tu? - pažvelgė į mane lyg nieko nesuprastu.
-Baigiam vaikų žaidimus. Guliesi čia. - parodžiau į miegmaišį.
-Ne.  - jis nusuko žvilgsnį į lubas.
-Karoli nenervink. - mano balsas iš pykčio ėmė kilti. - tu džiaukis kad išvis gali miegot. - ėmiau rėkti. - Tu džiaukis, kad aš sutikau už tavęs ištekėt. Tu džiaukis kad aš nenuvažiavau pas tavo tėvus ir nepasakiau kad mes tuokiamės.
-Tu buvai durnė kad sutikai. Išvis esi tokia kvaila, kad net pati nesuvoki. - jis nusuko akis nuo lubų ir pykčio kupinomis akimis pažvelgė į mane. - tikėjai, kad aš tave myliu. Bet kuo toliau tuo labiau tu keitiesi. Dingo senoji Dina kuri ištisai kvailiodavo ir sustūmdavo tokių juokelių kad net apsimyžt būdavo galima.
Sustingau.
-Tu džiaukis kad aš tavęs dar neprimušiau. Be to. - tęsė. - tą vaiką galėsi augint pati. Man nereikia žviegiančio ateivio. Eik, ieškok to savo Tomo, ir gyvenk su juo.
Suklupau ant žemės ir susirietusi į kamuoliuką ėmiau verkti. Verkiau tol, kol nebeužteko deguonies.
Tai, rodos, bent šiek tiek apramino jį.
-Dina, na. Nepyk. Nesusivaldžiau.
Nusišluoščiau ašaras ir iškošiau :
-Jau nebesulaikei savo pykčio?!  Išliejai viską, ką tiek laiko apie mane galvojai visą tą laiką?! Šlykštine tu! - puoliau jį. - Išdavei mane! Palaikei kvaile! Užknisai Karoli! Kad tau skrandį skėtis išsiskleistu. - daužiau jį antausiais. Jis nepasidavė. Atsistojo ir jau norėjo kažkur spirti bet į kambarį įpuolė tėtis (girdėjau jo balsą) ir tvirtai suspaudė mano rankas. Nesipriešinau. Suglebau ant tėčio ir ėmiau verkti. Rėkiau ir verkiau.
Tėtis ėmė rėkti ant Šūdo verto Karolio. Jei ne aš jo glėbyje jis būtų jį sudaužes.
-Oho, kaip muistos. - kvatojosi Karolis. - taip energingai judėjo kai mes mylėjomes - jis vis dar kvatojosi.
Nurimau.
Pailsėjusi ėmiau muistytis kaip nežinau kas. Tėtis rėkė kad nusiraminčiau. Spyriau jam į tarpkoji ir jis mane paleido. Paėmiau arčiausiai esantį gėlių vazoną. Šiek tiek jį nuskaldžiau ar kaip ten ir ėmiau lėkti prie Karolio.
Aš nespėjau. Jis, vis dėl to, man spyrė. Ačiū Dievui ne į pilvą. Suklupau. Tačiau vazono nepaleidau. Iš visų jėgų paleidau tą vazoną į jį. Jis ėmė klykti iš skausmo. Pakėliau akis į jį ir pažvelgiau.
Akys buvo pilnos skausmo, pykčio, ir nevilties.
Tegu kankinas dzibylas.
Aš pasikeisiu.
Ir tegu apsišika jis.
Tėtis ir mano dėdė Durdulis (mes jį su Dija taip vadinam) išnešė jį iš kambario.
-Dina, mieloji. - mama verkė.
-Mama, man viskas gerai. Eik, žiūrėk sesę.
P.S. mama pagimdė dar vieną mergytę.
Mama nieko nesakius išėjo ir uždarė duris. Likau kambarį viena.
Negaliu patikėti kad Karolis taip pasielgė. Aš jį taip mylėjau, o jis va kaip man atsakė į meilę. Sugniaužiau kumštį ir įsikandau į lupą kad tvardyčiaus ir nebėgčiau dar labiau prikulti Karolio.
Kokia gėda. 1 vestuvių diena o va kokia sumaištis. Buvau tikra durnė.
Kai buvo maždaug 4 ryto nugrimzdau į miegą.
Sapnavau kad Karolis atsistojes juokias iš manęs. Aš buvau suklupus prie labai mielo berniuko šokolado rudumo akimis. Buvau suklupus prie savo vaiko kuris kvėpavo paskutiniai atodūsiais.
Tada jis iškvepė ir suklupo ant trumpos žolytės. Jo mielą veiduką apšvietė saulė. Karolis vis dar juokėsi. Bėgau tiesiai pas jį. Bet, atrodo, perbėgau per dvasią.
Prabudau.
Laikrodis rodė kelias minutes po 9.
Išsiropščiau iš lovos ir užsimetus chalatą nužingsniavau į salę.

Rodyk draugams

2010-08-23

14 Dalis. Skausmas.

Posted by agnustory in 14 Dalis

”Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meiles taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą.”
Pramerkiau akis ir apsidairiau. Buvau sodybos (kurioj vakar šventėm) kambarį. Karolis gulėjo nusisukęs ir garsiai knarkė.
Rūbų išvis nemačiau.
Ant kedės buvo padėta sportinė apranga.
Tikriausiai mama padėjo, nes aš jos tikrai nepasiemiau.
Apsirengiau.
Tada, kažko ieškodama po lovą pastebėjau suknelę. Hmmmmm. Nesvarbu tegu būna. Neveltui ją pirkau o ne nuomavausi.
Pravėriau duris, svečiai sedėjo ir tyliai šnekučiavos.
Pamatę mane ėmė garsiai kvatotis.
Miglė parodė pirštu į vedrodį. Nuskubėjau ten.
O Viešpatie.
Kaip kokia pagieža.
Plaukai styrojo į visas puses.
Makiažas nubėgęs.
Baisu.
Lauke pylė kaip iš kibiro.
Svečiai jaukiai įsitaisę žvelgė į mane.
Vieni valgė, kiti gėrė sultis, kiti alkoholį.
-O Viešpatie švenčiausias. - išlemenau.
Visi vėl ėmė juoktis.
Dija išvis nukrito ant žemės.
Tada pajutau kaip skrandyje kažkas daros.
Nuskubėjau į tualetą ir laukiau.
Tada išvėmiau didžiausia čiurkšlę.
Supratau, kas netaip.
Bet reiks pasitikrint, ar tikrai.
Atsisėdau ant kedės ir laukiau sekančios čiurkšlės.
Ji atėjo greitai.
Pajutusi, kad skrandis aprimo nuleidau vandenį ir išėjau atgal į salę.
Prisėdau prie mamos, tėčio, Dijos ir Miglės, kurie dalijosi vakar dienos įspudžiais.
Aš tiek prisigėriau kad nieko neprisimenu.
Gal vėmiau dėl alkoholio?
Žiūrėsim.
Grįžau į kambarį ir ėmiau ieškoti telefono.
3 kartus perėjau per tą vietą kur jis buvo ir neradau.
Reikės pasitikrinti regą.
Gauta žinutė
Nuo : Elena .
”Tai ištekėjai? Tavo santuoka ilgai netruks.Prižadu.”
Vėl ji man grasina. O neseniai rašė kad nori baigti tuos karus.
”Ko tu man grasini vis? Lyg as taves bijociau.”
”Pamatysi. Per kitą savaitę tu suo juo skirsies.”
”Ane?”
”Ane.”
”Tu sudas o as ne. : )))) ”
”Žiurkė.”
Nebeatrašiau.
Knarkimas kambarį liovėsi.
-D-dina? - suburbėjo Karolis.
-Labas.
-O. Kur mes? - jis nusikvatojo.
-Kambarį. Vakar labai prisigėrėm.
-Mmmm. O mes…
-Aha. - atsakiau supratus klausimą.
-Ir ne..?
-Ne. - padėjau telefoną ant spintelės ir pažvelgiau į jį.
Pasiknaisiojau stalčiuje ir radau plaukų šukas.
Atsisėdau ant lovos ir ėmiau juos šukuoti.
Susirišau kuoduką, tada pasiemiau priemonę makiažui valyti. Nežinau iš kur bet tam stalčiui radau viską ko man reikia.
Nusivaliau visą makiažą.
Atsistojau prie veidrodžio ir nužvelgiau save.
Na, jau tikrai geriau nei atrodžiau.
Atsisėdau ant lovos greta Karolio ir numečiau jam šukas.
Tvirtai suspaudęs ėmė šukuoti savo pasišiaususius plaukus.
-Man vėl rašė Elena. - pažvelgiau į jį, tačiau jis nusuko žvilgsnį. Jis vengė mano akių. Kas per?
-M. - sumykė.
-Kas tau? - jau rimčiau pažvelgiau į jį. Su rankom suėmiau jo veidą ir pasukau į save. - Kas daros? - vėl paklausiau.
Jis išsilaisvino iš mano rankų ir tepasakė :
-Nieko. A, einam valgyt. Išalkau. - Jis jau atsistojo eiti link durų tačiau aš užstojau praėjimą.
-Tau neįdomu kad man grasina ji? - iškošiau.
-Nieko ji tau nepadarys. Nebijok.  - jis švelniai mane pastumė ir paliko stovėti nežinioje.
Nieko nesupratau.
Nuėjau į salę.
Po tokio pokalbio alkana visai nebuvau.
Priėjau prie stalo ir pasikviečiau Miglę.
-Einam. - sukuždėjau į ausį.
Ji atsistojo ir nusekė iš paskos į lauką.
-Kažkas negerai. - tariau Miglėi kai atsistojom po mažu stogeliu.
Sukryžiavau rankas.
-Kas?
-Man vėl rašė Elena. Kai pasakiau Karoliui jis ”atmaskes” mėtė. Tipo nieko ji tau nepadarys, nebijok ir panašiai.
-Negerai.
-Kur Darius? - paklausiau.
-Ryte išlekė. Jo mažąjai sesei kažkas atsitiko. Nulekė tiesiai į ligoninę.
-Grįš?
-Ne. - atsakė ji nusiminusi.
-Velnias.  Nu nesvarbu prakentėsiu dar dieną.
-Einam į vidų. Šaltą.
Nuskubėjom į šilumą.
-Dina. - prie manęs pribėgo mano teta Urtė. - Vakare atvažiuos muzikantų.
-O. Nežinojau - nusijuokiau. - Gerai. Vėl švęsim. - abi nusijuokėm.
*
Per dieną visi sedėjo salėję apsikloję pledais. Tik keli svečiai gurkšnojo šampaną. Karolis kalbėjos su savo draugais.
Priejau prie jo ir nusitempiau atgal į kambarį.
-Kas yra? - paklausė jis.
Nuo jo sklido rūkalų kvapas.
-Rūkei?
-Tik vieną..
-Eik tu žinai kur?! - pirmą kartą per visą mūsų draugystę ant jo užrėkiau.
Stojo nemaloni tyla.
-Nuveši mane į vaistinę? - paklausiau.
-Ko ten?
Kad jį kur.
Atsisėdau ant lovos, pasigriebiau pagalvę. Suspaudžiau ją ir ėmiau tyliai verkti.
-Nepyk, Dina. - jis bandė mane paliesti tačiau aš neleidau jam.
-Eik velniop.
Jis nejudėjo.
-EIK LAUK! - sušukau.
Jis išėjo iš kambario.
Dievaži, jis pasikeitė. Tikrai.

Numečiau pagalvę. Išsitiesiau ant lovos ir nugrimzdau į miegą.

Rodyk draugams

2010-08-23

13 Dalis. Vestuvės. 1/2 dalys.

Posted by agnustory in 13 Dalis

1 Dalis.
”Būkite tuo, kas esate: Gražūs, tyri, dar nepraradę vaikiškumo.. Būkite lyg muzikos garsai: Švelnūs, guodžiantys kiekvieno širdį.. Būkite žvaigždėmis, randančiomis kelią į gėrį.. Būkite žmonėmis – mylinčiais vienas kitą! ”
-Naa tai kada bus vestuvės? - Paklausė Miglė atėjus TĄ PAČIĄ dieną po mano vakarėlio.
-Nusprendėm, kad šeštadienį. - sumurmėjo Karolis patinusiom nuo miego akim.
-O šiandien kelintadienis? - paklausė Darius - visai nebesigaudau laike po vakarėlio.
-Ketvirtadienis.
-O Dieve Dina! Tavo vestuvės poryt o tu dar neturi suknelės! - rėkė ji. - bėgam! Dariauu!
-Ką?
-Važiuojaaaam. - ji šokinėjo iš vietos į vietą.
-O Karolis?
-Tegu važiuoja kartu - pasakiau.
Po 5 min.
Sedėjom mašinoj ir važiavom į kitą miestelį kur buvo vestuvinių suknelių.
-Nevažiuok į kitą miestelį, Dariauu. - iškošė Miglė.
-Tai kur važiuot? - paklausė Darius.
-Važiuok štai čia. - ji parodė gatvę.
Darius įsuko čia. O Dieve kiek parduotuvių. Ir batelių, ir suknelių, ir papuošalų, ir gėlių. Vienu žodžiu viskas ko reikia vestuvėms.
-Ohooooo. - nutęsė Karolis.
-Geeeras. - sumurmėjo Darius.
-Pirma stok prie suknelių parduotuvės. - liepė Miglė. - Mes užsibūsim neilgai, tik kokias 2-3 valandas. Gal daugiau, gal mažiau.
-Jėzau, Migle aš neturiu tiek pinigų.
Ji pažvelgė į mane tada pirštu parodė į Karolį.
Nuėjau prie Karolio durelių ir atidariau jas.
-Karoliiiiiiiiiii. - nutęsiau.
-Mm? - nerūpestingai, lyg nieko nesuprastų, atsakė jis.
-Duooook kreditinę kortelę.
-Kokią? Nesuprantu apie ką kalbi. Iš vis kas tu tokia? Nepažįstu tavęs.
Atsisėdau jam ant kelių ir karštai pabučiavau. Jis suspaudė mane ir ėmė karštai ir aistringai bučiuoti. Ištraukiau iš jo kišenės piniginę kol jis mane bučiavo. Tada ištraukiau kreditinę kortelę. Padėjau piniginę atgal jam į kišenę ir išsmukau iš mašinos.
-Ačiū, Karolukai. Myliuuuuuuu. - nusiunčiau jam oro bučinį ir nubėgau su Miglę žiūrėti suknelės.
Užlipome baltais laiptais ir paspaudėmę skambutį.
Din Don.
Prie durų atėjo šviesiaplaukė moteris. Ji maloniai mums nusišypsojo.
-Laba diena. - tarė ji. - Užeikite.
-Laba diena - maloniai atsakiau.
-Naa ir kokiai progai ieškote suknelių? - paklausė ji.
Prabilo Miglė :
-Mes ieškom suknelės vestuvėms. Reikėtu skubiai nes jaunoji visai pamiršo kad jos vestuvės poryt ir dar neturi suknelės.
-Nepamiršau. - atsakiau ir nužudžiau Miglę žvilgsniu.
-Geerai. Tai kokios spalvos norėtumėte? Yra baltos ir šampaninės spalvos.
-Baltos. - atsakiau.
Pardavėja ėmė lakstyti ir ieškoti suknelės. Pirma ištraukė labai ilgą suknelę. Na, kurią turėtu vaikučiai nešti kad nesivilktu kaip uodega iš paskos.
-O gal galite ne su tokiom uodegom? - paklausiau.
-Žinoma. - ji maloniai nusiypsojo ir ėmė toliau naršyti sukneles.
-Štai, o kaip šita? - paklausė pardavėja ir ištraukė tobulą suknelę. Ji buvo balta, tesėsi iki kulkšnies. Ant kairiosos krūties buvo išsiuvinėta šampano spalvos gėlyčių.
-Čia dar prie jos eina gėlytė į plaukus, bet jei jūs norėsit vėliumo tai tada gėlytės nebus.
-Ne - tariau. - gal geriau gėlytė.
Miglė linktelėjo.
-Štai, pasimatuokit. - ji padavė man suknelę ir aš nučiuožiau į persirengimo kabiną.
Nusirengiau iki apatinių ir ėmiausi suknelės.
Kai jau užsidėjau pakviečiau Miglę kad užrištu raištelius nugaroj.
-Neperstipriai? - paklausė ji kai užrišo paskutinį.
-Ne - atsakiau. - tip top.
-Na, išeik, pasirodyk. - liepė Miglė.
Išėjau iš kabinos tiesiai prie veidrodžio. Na ji man tiko. Tobulai prigludus prie mano plono kūno.
-Manau, imsim šitą. - pasakiau.
-O taip. - pritarė Miglė.
-O jūs ją išsinuomuosite ar pirksite?
Mes su Migle susižvalgėm ir pasakėm :
-Pirksim.
-Gerai. Štai čekis.
Pardavėja padavė man čekį. Aš jai padaviau kreditinę.
Kai jau atidavė kortelę ji supakavo man suknelę.
-Jūs norėsite permatomo ar nepermatomo maišo?
-Nepermatomo. - atsakiau aš.
Ji pakabino suknelę ant pakabos. Pirmiausia uždėjo permatomą maišą paskui ant viršaus nepermatomą. Ant kurio buvo pavaizduota moteris su ilga suknele. Ji laikė rankose didžiulią puokštę. Virš jos buvo parašyta : ” Arominos salonas”
Toliau buvo parašytas numeris, adresas.
-Ačiū. - padėkojau pardavėjai.
-Ačiū jums. - atsakė ji ir maloniai nusišypsojo. - Sekmės. - pridūrė.
-Ačiū labai. - dar karta padėkojau.
-Nu ką. Dabar į batelių parduotuvę. - tarė Miglė kai išėjom iš salono.
Dabar lipom šampano spalvos laiptais. Ir vėl spaudėme skambuti.
Šįkart duris atidarė tamsiaplaukė moteris.
-Laba diena - pasisveikino ji.
-Laba diena - pasisveikinom.
-Užeikit.
Mes įžengėm į ”Vilmidos batelių saloną” labai jau keisti pavadinimai. Nesvarbu.
-Man reikia batelių vestuvėms - tariau.
-Gerai, o suknelę jau turit? - paklausė pardavėja.
-Taip. Ji baltos spalvos.
-Yra kokių ornamentų ant jos?
-Taip, ant kairiosios krūties yra išsiuvinėtą šampano spalvos gėlyčių. Ir dar gavau į plaukus vieną.
-Tai manau jums geriau balti bateliai.
-Aha, aš ir taip manau. - įsiterpė Miglė.
-Štai. - pardavėja padavė man baltus batelius. Ak. Kokie jie nuostabūs.
Apsiaviau juos. Na, jie tikrai man tiko.
-Manau šitie tiks - pasakiau.
-Gerai. Pirksit ar nuomuositės?
-Pirksiu. - atsakiau.
Padaviau jai kreditinę kortelę.
Ji atidavė man batelius ir įdėjo juos į maišą su užrašu ” Vilmidos bateliai”
-Ačiū. - tarėme su Migle ir išėjome iš salono.
-Dina - Miglė pažvelgė į mane ir jos akyse susitvenkė ašaros.
-Kas Migle? - sunerimusi paklausiau.
-Man reikia į vaistine. - atsakė ji ir nusuko akis.
-Ak, Migle. Tik nesakyk kad…
-Nežinau. Tiesiog keistai jaučiuos.
-Tu eik į vaistine aš einu papuošalų.
-Ok. - ji pabučiavo man į skruosta ir nudūmė ir kitoj gatvės pusei esančią vaistinę.
Šįkart laiptais lipti nereikėjo.
Užėjau į saloną pavadinimu ” Linos papuošalai vestuvėms ”
-Laba diena - pasisveikinau.
Salonas buvo tuščias.
Tada išniro rūdų plaukų mergina.
-Laba diena - nusišypsojo.
-Aš norėčiau papuošalų vestuvėms.
-Taip, žinoma. Turim įvairių. Kokios spalvos?
-Na aš turiu baltą suknelę su šampano spalvos gėlytėm. Ir viena gėlę į plaukus. O bateliai balti. Manau šampano spalvos.
-Žinoma. Jūs pati pažiūrėkit, turime įvairių. Štai čia tokie auskarai - ji parodė per vidurį vitrinos esančius žvilgančius auskarus. - prie jų labai tinka štai ši grandinėlė.
-O kaip šitie? - parodžiau į nerealiai gražius auskarus.
-Na, jie irgi gražūs, bet kaina truputį didoka.
-Kaina ne bėda - pasakiau jai. - o kokia grandinėlė prie jos tiktų?
-Tiktų visos. - ji parodė visas šampano spalvos grandinėles.
-Na manau išsirinkau. Imsiu tą pirmą grandinėlę, kur rodėte ir šituos auskarus.
-Gerai. Mokėsite grynais ar kortele?
-Kortele - atsakiau.
Tada man atėjo SMS’as.
Gauta žinutė
Nuo : Karolukas ;p**
” Labuka. Mes su Darium nupirkom tau geliu puokste. Ir ziedus…” jis uždėjo susigėdusi smailą. toliau rašė : ” nuejau pas tavo mama ir paemiau viena tavo zieda. Kuri tu nesenai nesiojai. Tai va ziedai padaryti. Tau patiks. Prisiekiu. ”
Oj tas Karolukas mano..
”Jei nepatiks nusuksiu tau galva.”
”ok ;*”
Pardavėja man atidavė kortelę ir įdėjo papuošalus į laaaabai gražų maišelį.
Vėl SMS’as.
Nuo : Karolukas ;p**
”Jau turim ir po vestuvine kelione. ;****** ”
”Karoli…”
”Tau daiktus butiniausius sukroviau. Gali nesinervint. ;**”
”Ok Karolukai, einu geliu pirkt, nes Migle nuzudys mane jei pamatys kad su tavim susirasineju”
Išėjau iš parduotuvės ir pamačiau lekiančią Miglę.
-Na? - paklausiau.
-Nuėjau į tuoletą ir pasidariau testą. Neigiamas. Ačiū Dievui.
Man lyg akmuo nuo širdies nusirito.
-Na, einam gėlių? - paklausė Miglė.
-Aha. - atsakiau.
Mes nuvarėm į gėlių saloną. Nusipirkom gražias, ir tokios kurios atlaikys iki šeštadienio.
Vakare.
-Jėzau kaip nusivariau - tariau Karoliui kramsnodama surį.
-Normaliai pavalgyk - tarė jis ir pastūmė lėkštę su višta ir bulvėmis.
-Nenoriu sustorėt. - atsakiau. - einu jau miegot. Nusikaliau nuo koju.
-Labanaktis. - Karolis priėjo prie manęs ir pakštelėjo į lūpas.
-Labanakt. - atsakiau.
Griuvau į lovą ir pasinėriau į sapnų pasaulį.
2 Dalis.
Po 1 dienos.
Šeštadienis. 10 : 32
Pramerkiau traiškanotas akis ir pažvelgiau į laikrodį.
Velnias! 11 turiu būt pasiruošus (nusiprausus, žvali. )
Paskubom nubėgau į virtuvę. Karolio nebuvo. Bet buvo raštelis ant šaldytuvo.
”Dina, labas rytas. Pagaliau prabudai. Aš išvažiavau baigti tvarkyti reikalų dėl vestuvių. Pusryčių nepadariau nes žinojau kad nevalgysi. Vienu žodžiu šiandien turėsi daug reikalų. Miglė ateis ir viską paaiškins. Myliu. Karolukas. ”
Atsigėriau vandens ir nubėgau po dušu. Nusimečiau chalata ir naktinius. Susirišau plaukus į kuoduką ir įlipau į vonią. Karšta vandens srovė mane šiek tiek nuramino bet vis tiek nerimavau. Čiupau kempinę ir dušo želė. Užspaudžiau dušo želės ant kempinės ir ėmiau masažuoti kūną.
Numetusi kempinę, nusiprausiau kūną ir šokau iš vonios. Nusišluoščiau Karolio padovanotu švelniu it šilkas rankšluoščiu. Užsimečiau chalatą ir Houmerio Simpsono šlepetes.
Nupėdinau į virtuvę atsisėdau ant kėdės ir laukiau.
Pažiūrėjau į laikrodį.
Jis rodė 10 : 50.
Nuėjau į kambarį, pasiemiau telefoną ir susiradau Miglės numerį. Paspaudžiau žalią mygtuką.
Pyyyp.
Pyyy
-Klausau? - atsiliepė Miglė.
-Sveika, kur tu?
-Tuoj būsiu.
-Ok. Iki.
-Iki.
Po 5 min.
Din Don.
Atidariau duris.
Ten stovėjo Miglė.
Ji buvo apsirengusi šviesiai raudonos spalvos suknelę, kuri tobulai tiko prie jos kūno.
-Ak Migle. Kaip gražiai atrodai.
-Ačiū. Beet. Mažiau kalbų daugiau darbų. Einam dėtis suknelės.
-Dabar?
-Taip! - sušuko ji. - mes veluojaaaam.!
Nubėgome į mano kambarį. Miglė ištraukė iš maišo suknelę.
-Dėkis. - ji padavė man suknelę.
Greitai ilindau į suknelę.
Miglė ėmė rišti raištukus.
Kai jau užrišo, davė batelius. Greit juos apsiaviau. Tada Miglė man užsegė grandinėlę. Kol ji galvojo ar nieko nepamiršo aš įsisegiau nuostabiuosius auskarus.
-Migle, kelinta viskas prasidės? Jūs man nieko nesakot.
-Pamatysi. Nėra laiko. Lekiam.
Susiemusi už suknelės kad nesivilktų nulėkiau į mašiną. Nežinau kieno ji. O Dieve. Ten sedėjo Evelina. Mano klasiokė !
Miglė nedavė mums pasisveikinti tik liepė lipti man į mašiną.
Važiavome trumpai, tačiau man atrodė visą amžinybę.
-Lipk - liepė Miglė kai atvažiavome.
Ji nusitempė mane pas manikiuristę (!) .
Po 1 val.
Manikiuristė man priaugino nagus ir nerealiai nulakavo.
Tada Miglė nusitempė mane į kirpyklą.
Po 1 val.
Žiūrėjau į save išpūstomis akimis. Šukuosena buvo tobula. Dvi garbanos kabėjo priekį. Toliau viskas buvo.. net neturiu žodžių.. Taip, pripažystu, atrodžiau tobulai.
Toliau nieko neprisimenu.
Miglė nusivedė mane pas kažkokią moterį kuri man padarė makiažą.
Tada Evelina mus nuvežė prie gražau fontano ir ten paleido. Po 5 minučių atvažiavo limuzinas.
-O Viešpatie! - sušukau.
Miglė iššoko į limuziną. Paskutinė įsėdau aš. Svečių buvo begalė. Visus pažinojau. Visi mane sveikino, bučiavo, o Miglė rėkė kad neliestu manęs.
Staiga limuzinas sustojo ir Miglė tarė :
-Lipk.
Išlipau iš limuzino. Stovėjome prie bažnyčios. Ten, prie vartelių, stovėjo mama, Dija ir tėtis.
Jie visi trys sušuko ” Sveikinam!” svečiai greitai nubėgo į bažnyčią. Mama su Dija taip pat. Miglės irgi nebuvo niekur matyti.
Paėmiau tėčiui už parankės ir mes žengėm į bažnyčią.
Ten, toli, prie altoriaus stovėjo Karolis.
Jis žvelgė į mane džiaugsmo kupinomis akimis.
Daugiau nieko neprisimenu.
Tik kad mes abu ištarėme ” taip” .
Tada šventėm.
Tada griuvom į lovą.
Karolis numovė man batelius, išleido plaukus, ir lėtai ėmė atrišinėti raištelius.
Numovė suknelę, ir ėmė bučiuoti mane. Aš atsegiau jam marškinius, ir numečiau juos kažkur. Tada atsegiau diržą, numoviau kelnes ir apatinius. Jis atsegė man liemenėlę ir numovė apatinius.
Taip mes tai padarėm.
Taip aš praradau nekaltybę.
Taip, mes nesisaugojom.
Taip, nuo šiol aš esu Karolio žmona.

Rodyk draugams

2010-08-23

12 Dalis. Sužadėtuves.

Posted by agnustory in 12 Dalis

”Būti mylimam - tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam - tai būti laimingam”
-O Dieve, Karoli.
-Dina? - jo džiugesio kupina veidą pakeitė nerimas.
-TAIP! - surikau.
Puoliau jam į glėbį ir jis ėmė mane bučiuoti. Girdėjau kaip klykia Miglė iš laimės. Tada į salę įžengė mama ir nubėgo tiesiai prie manęs.
-Ak, mieloji. Sveikinu. - mama vėl apsipylė laimes ašarom ir stipriai mane apkabino. Tada atsitraukė ir įdėmiai pažvelgė į mane. - Tikiuosi tu dar ne nėšcia?
-Ne, mama. - tariau.
-Ak, Dina. Žinok labai lauksiu anūkų. - ji vėl mane apglebė. Tada nežinau iš kur prie manęs atsidūrė ir tėtis su Dija.
-Sveikinu. - tarė jie vienu metu ir taipogi apglebė mane.
-Gerai - tarė suspausta mama. - einam, netrugdom jaunimui švęst.
Jie skubiai išėjo.
Karolis vėl mane apglebė ir ėmė aistringai bučiuoti.
-Myliu tave labiau už viską pasaulį. - tarė jis.
-Ir aš tave myliu. - atsakiau jam.
Prisiglaudžiau prie jo.
Tada salės durys trinktelėjo.
Dirstelėjau ten.
O Dieve.. Elena.
-Nagi, nagi. Kas gi čia glebesčiuojas su mano vaikinu? - tarė ji ir ėmė eiti link mūsų.
-Elena, valink lauk. - tarė Karolis.
Rankose ji nešėsi kažkokį voką.
-Štai - ji mestelėjo Karoliui tą voką.
Jis jį atplėšė ir ėmė kvatotis.
-Juokinga, kad tavo panelė su kitais išdykauja? - Elena priėjo prie Karolio ir ėmė jį graibyti. Tada jos lūpos prilipo prie jo ir ji ėmė jį aistringai bučiuoti. Uždėjo Karolio rankas sau ant krūtinės ir ėmė sukti ratus.
Kol Karolis ją daužė antausiais aš nubėgau prie stalo ir paėmiau žirkles. Pribėgusi prie Elenos sukarpiau jos suknelę. Na, ne visa. Bet tiek, kad matytusi apatiniai. Ji buvo užsivilkusi paprastus apatinius ( ne ‘’stringus”) su meškučiais.
Visi prapliurpo kvatotis.
Ji puolė mane tačiau Karolis ją sulaikė nuplėšė suknelę.
Tada ji tarė :
-Matai, kokie mano papukai, Karoli? - Paklausė. - Geruliai. Jeigu tik nori, eime į tavo kambarį ir aš patenkinsiu tave.
Tada kažkokia mergina priėjo prie jos ir ištraukė pakietinimus iš jos krūtų. Ten, galima sakyti, liko tik spuogai.
Ji paraudo.
Karolis tarė :
-Tai kaip tu mane patenkintum su spuogais?
Aš net susiriečiau iš juoko.
Karolis iš vis parvirto ant žemes ir susirietęs raitėsi iš juoko.
Elena spruko iš salės.
Kol jie juokėsi aš paėmiau tas nuotraukas.
Ten buvo dvi nuotraukos kurioje ”aš” kažkam leidžiu graibyti savo krūtis. Kitoje nuotraukoje ”aš” atsigulus ant jo.
Ant kiekvienos nuotraukos buvo data. Pirmosios buvo : 2008 - 04 - 24 16 : 54.
Kitoje : 2006 - 05 - 18 : 25.
Vėl susiriečiau iš juoko.
Kai salė nurimo pagarsinau muziką.
Dabar grojo : Dj Smash - Ptica.
Visi ėmė šokti.
Aš nuėjau prie vaišiu stalo ir paėmiau skardine ” Kiss ” braškių skonio sidro.
Gurgštelėjau vieną gurkšnį ir laikydama skardinę nuėjau toliau šokti.
Taškėmės iki 5 ryto. Galu gale 7 išėjo Migle su Dariumi. Jie taip prisigėrė, kad vos viešoj vietoj nepradėjo sekso.
Mes su Karoliu griuvome į jo lovą. Jis mane ilgai bučiavo vis sakydamas : ”Sveikinu, mieloji. ”
Galų gale jis nugriuvo ant manęs ir ėmė tankiai knarkti.
Aš ir buvau prisigėrus.
Bet ne tiek kad imčiausi sekso viešoj vietoj. Nusliūkinau pažiūrėti ar užrakintos durys. Nebuvo. Užsukau apatinę ir viršutinę spynas.
Tada nuėjau į savo buvusį kambarį ir patikrinau telefoną.
Nauja žinutė.
Nuo : Elena .
Atsidariau ją.
”Gerai tu laimėjai. Aš pasiduodu. Baigiam tuos karus. Gerai? ”
Atrašiau :
”Ziuresim. Jei dar kada nors tu man paskelbsi kara prisiekiu gulesi reanimacijoj . Tik ne Karolis tave sumus, o as . ”
Paspaudžiau siųsti.
Nubėgau atgal į lovą ir prisiglaudusi prie Karolio užmerkiau akis ir įsijaučiau į sapnų pasaulį.

Rodyk draugams

2010-08-23

11 Dalis. Gimtadienis.

Posted by agnustory in 11 Dalis

”Gyvenimas – tai laivas, kuriuo plauki ir tu. Stipriau laikyk už vairo, ir nepasuk blogu keliu.”
Po 1 metu.*
-Dinaaaaaa. Kelkis. - Karolis kuteno man padus.
-Eik tu šikt. Duok pamiegoooot. - sumurmėjau.
-Jėzau, šiandien tu tampi pilnamete.
-Jėzau Elena vėl kerštauja.
Vis dar gulėjau užsimerkus.
Velniop viska. Noriu miego.
-Nu jai irgi užvakar suėjo 18. Gal jau susiprotėjo? Nemanai? - Karolis suspaudė mano padus ir emė kutenti dar stipriau.
-Eik velniop, Karoli. Duok pamiegot, reiks daaaug energijos vakarėliui.
-Nu aš jau pusryčius padariau.
-Tu? Pusryčius? - miegai kaip mat išsilakstė.
-Aha. - jis priėjo prie MANO lovos ir pabučiavo.
Jo lupos tiesiog lipo prie manųjų.
Aš jį atstūmiau.
-Einam valgyyyt. Labai noriu.
Susikibę už rankučių nušokliavome i virtuve. Kaip maži vaikučiai.
Tai va, šiandien mano gimtadienis tai ir bus didelis vakarėlis. Vakar baigiau mokykla. Taip, mama leido mane i mokykla truputį ankšciau.
Šeip dar neatsigavau po mokyklos baigimo vakarėlio. Siautėm nerealiai.
O mano vakarėlis bus pas Karolio namuose. Kvietimai išdalinti, muzika paruošta, šventimu sale virto siautimu sale.
-Tadaaaaam. - sučiulbėjo Karolis.
Oho. Jis man iškepė blynu. Mano mylimiausiu, su bananais. Mm.
-O Dieve.. - taip skaniai kvepėjo. Net išsižiojau. Puoliau Karoliui i glebi. Jis vėl emė mane bučiuoti. Tik šįkart stipriau, aistringiau.
Po 2 min bučinio ėmiausi blynu. Jie buvo neapsakomai skanus.
-Ačiū, Karoli. - padėkojau jam ir pašiunciau oro bučinį.
-Valgyk, mieloji. - atsake jis.
Sukirtau blynus. Jaučiausi persivalgiusi.
-Eik apsirenk. - liepė Karolis.
-Kam?
-Eik. - jis nusišypsojo.
Nubėgau į kambarį ir apsirengiau ilgus džinsus, juodą megztuką ir skraiste. A, dar kojines.
-Kaip tu čia apsirengei? - paklausė kai atėjau. - renkis taip, kaip renksies į vakarėli. Jau 1 valanda. O 2 prasidės vakarėlis.
-Kodėl tu nesakei? - rėkiau. - aš sau kaip vėžlys vaikštau po namus o vakarėlis bus po vienos valandos.
Nubėgau į kambarį persirenkti.
Po 5 min.
-Žiūrėjai į veidrodį? - paklausė Karolis kai išėjau iš kambario.
Jis paemė mane už pečių ir pasuko į veidrodį. Apstulbau.
Stovėjau tiesiai plaukais, su pusiau trumpa suknele su blizgučiais, juodi, žvilgantys auskarai, juodi ilgi karoliai. Ir veidas pilnas nuostabos.
-Negerai apsirengiau? - paklausiau nusisukusi nuo veidrodžio.
-Tiesiog tobulai. - jis apkabino mane ir ėmė bučiuoti kaklą.
-Karoli, ne šiandien.
-Aš to nedarau. Tiesiog glamonėju tave. - jis nusikvatojo.
-Ak, Karoli.
Leidausi glamonejama. Jaučiau pasitenkinimą. Tačiau nekaltybes prarasti dar nebuvau pasiruošus. Prižadėjau sau, kad nekaltybe prarasiu vestuvių naktį.
Karolis nėra ištvirkęs. Jis švelniai glostė man nugara ir užpakaliuką (jis taip sako) bet jam to pakako. Jis nelindo prie krutinės ir niekur daugiau.
Din Don.
Karolis nesustojo. Vis bučiavo mane ir glamonėjo.
-Karoli, reikia atidaryti. - tariau kai jis vėl ėmė bučiuoti kaklą.
-Ne, nereikia. - atsakė jis ir dar stipriau suspaudė mane.
-Karoliii.
-Nu gerai jau. Eik. - Jis nusišypsojo.
Nubėgau atidaryti durų.
Ten stovėjo Migle ir Darius.
-Dina sveikinam! - sušuko Migle ir jiedu su Dariumi mane stipriai apkabino.
Jie padavė man didele puokšte geliu.
Po 1 val.
Visi buvo siautimo salėje ir ”taškėmės” šokių aikštelėje. Dovanos buvo padėtos kitame sales kampe, bet man jos nerūpėjo.
-Echem. - Atsikrenkštė Karolis užlipes ant scenos.
Muzika buvo nutildyta ir visi sužiuro į Karolį. Aš stovėjau salės vidurį visa sušilus.
-Norėčiau jums kai ką pasakyti. - tarė jis. - Dina, eikš pas mane.
Aš netekusi žado nuėjau prie Karolio. Jis padėjo mikrofoną į jam skirtą stovą. Tada atsisuko į mane, atsiklaupė ant kelio ir tarė :
-Dina, ar tekėsi už manęs?

Rodyk draugams

2010-08-23

10 Dalis. Nauja.

Posted by agnustory in 10 Dalis

”Mūsų gyvenimas ne visada gali būti pilnas laimės, bet jis visada gali būti pilnas meilės!”
-Nu, kur varom? - paklausė Karolis kai tik įsėdom į mašiną.
-Ė, davai į atrakcionus? Atvažiavo vakar. Tokie nerealūs. - išpyškino Darius.
-Tai jau spėjai nuvažiuot ten užlipt ant kokios nors supynės kur greitai suka ir išvemt kebabą ant blondinės? - spėjau.
-Ne, bet draugelis buvo. Tai sakė prisivalgė ledų ir išvemė ant babūlkos kažkokios kur stovėjo ir žiūrėjo kaip jos anūkai supasi ten.
Mes visi smagiai pasikvatojom.
-Nu varom tada.
Karolis nuspaudė akceleratorių ir mes ‘’su vėjeliu” nulėkeme į atrakcionus.
Per 5 minutes ten atvažiavom. Jėzau kaip jis lekia..
-Kur einam pirma? - paklausė Miglė.
-Einam su mašinom pasidaužyt? - Paklausė Karolis.
-Eik tu, nebūnam maži vaikai. - Tariau.
Vakaras.
-Dina. - Tarė Karolis kai stovėjome prie mano namo.
Darius su Migle nuo atrakcionų nuėjo namo.
-Ką?
-Aš norėčiau, kad nuo šiol tu gyventum su manimi.
-Kąą?
-Dina, na. Tikrai. Aš tavęs išsiilgstu belekaip ir man sunku be tavęs. Taigi kitą savaitę tau 17 metų sueina.
O, velnias. Visai pamiršau. Velniop tą gimtadienį.
-Gaidžio Išmata tau skandalus pakels.
-Lyg man rūpėtų.- atsakė jis.
-Nu pabandysiu išeit bet neprižadu.
-Parašysi sms’a.-
Jis mane pabučiavo.
Jau apasikabino tačiau aš jį atsūmiau.
Jis klausiamai pažvelgė į mane.
-Nenoriu kad kaimynai pamatytų. Pagalvos kad graibomės ir pasakys mamai.
-A nu. Gerai. Aš tavęs lauksiu prie mokyklos.
-Mhm. Iki.
-Ate.
Įžengiau į namus.
Nuėjau tiesiai į svetainę nes žinojau kad mama dabar žiūrės serialą.
O taip. Ji gulėjo išsidrėbus per visą sofą. Keista.
-Labas, mama.
Ji atsisuko į mane, jos akys buvo raudonos. Ji buvo apsikabinusi savo mylimiausią meškiuką.
-Dina, mieloji. Grįžai! - sukliko. Nusivalė ašaras, numetė meškiuką ir atbėgus stipriai mane apkabino.
-Am, mama. Man dar skauda pilvą.
-Oi, atsiprašau. - ji droviai šyptelėjo.
-Kodėl tu verki? - paklausiau.
-Aj. Šiandien buvo paskutinė serialo diena.
Iš virtuvės atsklido kotletų kvapas.
-Mama, kas virtuvei?
-Eik pažiūrėk. - mama pradėjo šokinėti iš laimės.
Nesupratau.
Nuėjau paskui kvapnų kotletų kvapą. Mūsų šeimoi niekas negamino skaniai įšskyrus tėtį.
-Tėėėti, kaip skanuuu.- sušuko Dija.
O Dieve. Tai negi Dija Gaidžio Išmata Marijų pradėjo tėvu vadint?
Įžengiau į virtuvę ir nuščiuvau.
-Labas, Dina. - tarė tėtis.
-TĖTI!- sušukau ir puoliau jam į glėbį. Apsipyliau laimės ašarom.
-Dina išversi padažą. Atsargiau. - pasakė pažįstamas balsas.
-Karoli? - ir vėl nuščiuvau.
Atsitraukiau nuo tėčio glėbio ir pažvelgiau į jį. Jis nebuvo nei persirengęs nei ką.
-Nagi, Dina. Negi nuliūdai?
-Ne, žinoma, ne.
Jis ištiesė rankas ir aš nuėjau pas jį į glėbį.
Prabilo Dija :
-Ė. Karoli, paleisk ją. Aš ir jos pasiilgau.
-Nepaleisiu - atsakė Karolis ir dar labiau mane suspaudė. Pilva skaudėjo bet man tai nerūpėjo.
Dija priėjo ir ižnybė Karoliui į ranką. Bet jis manęs nepaleido. Vistiek.
-Tėtiiiii, Karolis nepaleidžia Dinos ir neleidžia man jos apkabinti. - Skundėsi Dija.
Aš pažvelgiau į Karoli. Jis vos tvardėsi nesisujuokęs.
-Gerai jau, gerai. - tarė ir paleido mane.
Tada Dijos rankos apsivijo mane.
-Ak, Dija, kaip aš tavęs pasiilgau. - Aš taip pat ją apglėbiau ir išbučiavau.
Ji pradėjo juoktis ir nubėgo žiūrėti kaip tėtis daro padažą kotletams.
Mes visi susėdom prie stalo ir ėmėme valgyti kotletus. Taip buvo tik tada kai aš buvau maža.
Pagaliau mano gyvenimas sustvarkė ir grįžo į savas vėžias.
-Dina, Karolis mums sakė kad norėtum gyventi pas jį. - tarė tėtis.
Nužudžiau Karolį žvilgsniu.
-Am.. Taip.
-Naa, tai mes pagalvojom.. - tęsė mama.
-Kad gali gyventi pas jį - užbaigė Dija.
-Tikrai? - Karolio ir mano veidą nušvietė šypsena.
-Aha - atsakė Dija. - tik su viena sąlygą.
-Kokia? - paklausiau. Tačiau šypsena neišblėso.
-Kad niekada mūsų nepamirši ir visada mylėsi. - atsakė ji ir vėl puolė man į glėbį. Nuvirtau su visa kėde. Visi prapliurpo smagiai kvatotis.
-Ir dar ryt nusiveši mane į atrakcionus. - tarė ji kai atsistojom.
-Gerai, gerai.
-Nu, einam. Pažiūrėsim ką man paliksi ir ką pasiimsi. - ji paemė mane už rankos ir nusitempė į viršų.
Ilgai gynčijomės kuri pasiims ”Nike” batelius. Galų gale nusprendėm kad aš jai nupirksiu ”ADIDAS” kuprinę o ji man atiduos batelius. Bet tik tada kai gaus kuprinę.
Kai susikroviau 2 tašes savo likusių daiktų (meškiukų, likusių rūbų, antklodžiu, pagalvių užvalkalų, paklodžių, kompiuterio pakrovėja) nusileidau į apačią. Karolis jau stovėjo su batais ir striuke.
-Na iki. - tariau kai apsiaviau batus ir ant rankos užsimečiau striukę.
Tada apėjau visus ir iš eilės pabučiavau. Mama verkė atsirėmus tėčiui į petį. Staiga jos ranka ”netyčiukais” nukrįpo prie pilvo ir ji pažiūrėjo į mane. Jos veida nušvietė šypseną.
Aš prapliurpau kvatotis.
-Ak, mama. O Dieve. Dar vienas palikuonis! - kvatojausi.
-Važiuok tik, Dina. - ji taip pat kvatojosi. - Nes liepsiu tau pasilikti o tu turėsi manęs klausyti nes nėščių nervinti negalima.
-Gerai mama. Iki. Tėti, vakarienė buvo labai skani. - šiltai nusišypsojau.
Mes su Karoliu išsubėjome pro duris ir sėdome į jo mašiną. (Opel) kaip ir jo brolio.
-Tą palikuonį galės auginti Dija. - Pasakiau vis dar kvatodamasi.
-Nes kai susituoksim mes turėsim savo palikuonių. - Tarė Karolis ir kaltai pažvelgė į mane.
-O taip. Turėsim.
Taip. Mano gyvenimas buvo pilnas laimės ir meilės.

Rodyk draugams

2010-08-23

9 Dalis. Ji buvo teisi.

Posted by agnustory in 9 Dalis

”Vienintelė tikra mūsų gyvenimo problema - suskubti laiku numirti.”
O taip. Norėjau mirti. Taip. Jai pavyko. Ji smogė man per draugus. O štai dabar ir pati guliu reanimacijoj. Ne, aš nepasiduosiu. Ne, neleisiu jai toliau gadinti man gyvenimo. Ne, ji NEATIMS iš manęs Karolio.
Pramerkiau akis.
O Dieve. Mama sedėjo Karolio vietoj.
-Dina, mieloji! Tu prabudai! - Mamos skruostu ėmė tekėti ašaros.
Pabandžiau išleisti garsą.
-Mmmm..
Tas ‘mmmm’ tikrai tiko. Kažkas labai gardžiai kvepėjo.
-Taip, Dina. Atnešiau tavo mylimiausią patiekalą. Blynus su bananais.
Ji ištraukė iš kažkur lėkštę ir šakutę. Pasmeigė bananą ir davė man.
Po 15 min.
Blynai buvo laaaabai skanūs.
-Žinai šiandien susipešiau su tos Elenos mama. - tarė mama kai susidėjo lėkštę ir šakutę į maišą.
-K-koodė-ėl? - išstenėjau.
-Na ji užsipuolė mane. Tipo aš kalta kad Elena guli ligoninei. Tiesa, šiandien arba rytoj ją perkels į reanimacija nes Karolis labai ją sumušė ir jai vis blogiau. O Karoli dabar tampo policija.
Dieve. N-e-g-e-r-a-i.
-Gerai aš jau eisiu, mažute. Iki. Myliu tave. - Ji pabučiavo man į kaktą ir išsubėjo pro duris. - Tiesa - šūktelėjo per petį - Po pamokų pas tave ateis Dija. Ji labai tavęs pasiilgo.
Ak. Ir aš ją myliu. Labai.
Po 2 mėnesių.
Tipenau iš vienos vietos į kitą. Šiandien turėjau išeiti namo.
-Dina, nu nusiraaaaamink. - Tarė Miglė.
Tiesa, kai mane išleido iš reanimacijos mes su Migle išprašėm kad mus visus 3 paguldytu į palatą. ( Mane, Migle ir Darių.) Kadangi nebuvo mokamų palatų 3 žmonėms mes atsigulėm į nemokamą bet kadangi buvom 3 neliūdėjom. Darių išleido prieš savaitę bet jis norėjo pasilikt kad Miglė neliūdėtų bet Miglė liepė jam eiti namo nes jis išprotės nuo mūsų. O Migle išleido vakar bet ji pabuvo vieną dieną dar ligoninei nes nenorėjo manęs palikti. Taigi dabar ji mano geriausia draugė. Tomas vis dar rašo bet aš tuos laiškus sudeginu.
Žinau, jums įdomu kaip Elena. Ji dar guli ligoninei. Karolis ją normaliai sudaužė. Ir šeip. Pigmentai Karolio nebetampo nes jie padarė kompromisą (Karolis ir Elenos brolis) kad tiek Elena tiek Karolis nusikalto vienodai. Taigi kiekvienas sumokėjo po baudą ir viskas. Be to, man atrodo, kad Karolis susibendravo su Elenos broliu. Be to, aš tai nė už ką nebandysiu bendrauti su Elena. Jau sukūriau pusę keršto plano. Whahahahahaa.
Tada į palatą įžengė gydytojas.
-Na, Dina, ar pasiruošus važiuoti namo?
-O, taaaaaaaaaip.
-Pasirašyk štai čia. - Jis pirštu parodė į popierių. Padėjau tik parašą nes vardas ir pavardė jau buvo parašyta.
-Ačiū jums. - Priejau prie gydytojo ir stipriai jį apkabinau. Jis buvo geriausias gydytojas kokį tik turėjau.
-Sekmės, Dina. - Jis šiltai nusišypsojo ir praleido mane.
Pasiemusi savo daiktus ir susikibus rankomis su Miglę nubėgome pas Karolį į mašiną kuris, pagaliau, išsilaikė teises.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »
  • Monthly

  • Draugai

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web